Verslo paskola - ne dovana. Įžvalgomis dalysis profesionalai

Jau balandžio 10 d. „BZN start“ drauge su partneriais visus sukvies į modernias „Technopolio“ erdves padiskutuoti ir išgirsti svarbių profesionalų įžvalgų apie kiekvienam verslui svarbų klausimą – finansavimą ir jo paieškas.

Laukia sudėtingas keliasRenginyje savo sėkmės paslaptis atskleis verslą net aštuoniose pasaulio šalyse išplėtojusi Gabija Gasiūnaitė, kuriai finansų paieška verslui buvo sudėtinga dėl kamuojančios nežinomybės. „Sunkiausia ieškant finansavimo buvo rasti galimybių ir susirasti bei suprasti visą informaciją apie esamas priemones. Iš tiesų tai buvo labai keblu ir painu, nes pati nežinojau, kur reikia kreiptis, kurie bankai tuo užsiima, nežinojau, kur pirma eiti, nes niekur neradau atnaujintos informacijos, rasdavau tik senas priemones. Aš pati pasiryžau veikti atkakliai: ėjau į visus bankus ir klausiau, ar jie tai daro. Galiausiai atradau Šeimos kredito uniją ir sužinojau, kad jie vieninteliai Vilniuje užsiima jauno verslo finansavimu su INVEGOS garantija“, – teigia pašnekovė.

Jai antrina ir kitas būsimas renginio pranešėjas – restoranėlių „La Pasta“ bendrasavininkis ir komercijos direktorius Gediminas Jasas (nuotr. kairėje). Jis kalba apie nelengvą kiekvieno pradedančiojo kelią finansavimo link: „Tiesą pasakius, mūsų patirtis byloja, kad šiuo metu naujam verslui gauti finansavimą itin sudėtinga. Mes realiai gavome finansavimą tik su asmeninio nekilnojamojo turto užstatu, nors tai nėra labai smagu rizikos atžvilgiu. Realių alternatyvų gauti finansavimą be asmeninio turto užstatymo, deja, neradome.“‍

Susitaikyti su vertinimu

Įmonės „Vėjas gluosniuose“ įkūrėjas Egoras Chizhikovas, vadovaujantis jaukiai parduotuvei Užupio rajone, prisimena, kad ieškant finansavimo ne mažiau sunkus yra emocinis etapas. „Ko gero, sunkiausia yra leisti trečiam asmeniui dalyvauti tavo darbe. Sudėtinga suvokti, kad verslo plėtra priklauso nuo banko darbuotojo požiūrio, kad maža įmonė ir nedideli projektai ne visada yra įdomūs. Vis dėlto su tuo reikia susitaikyti ir priimti kaip paprastą kapitalizmo išraišką“, – kantrumo ir supratingumo linki pašnekovas.Akademinės kredito unijos administracijos vadovė ir valdybos narė Gitana Jasėnienė tikina, kad svarbu ne tik pasitikėti kreditoriumi, bet ir nuolat bendradarbiauti: „Būtina nusiteikti bendradarbiauti su kreditoriumi visą paskolos laikotarpį. Tai ypač svarbu kilus problemų. Jeigu tik klientas kartu su kreditoriumi aktyviai ieško sprendimo, jis visuomet atsiras. Labai svarbu visą paskolos laikotarpį vykdyti sutartyje numatytas sąlygas: drausti įkeistą turtą, periodiškai pateikti finansines ataskaitas, vykdyti apyvartas, neišsiimti akcininko lėšų iš įmonės iki paskolos padengimo ir kt. Svarbu suprasti, kad kreditorius, skolindamas savo lėšas, siekia sumažinti visas rizikas, nes vykdyti veiklą ir daryti įtaką sprendimams gali tik pats įmonės vadovas, įprastai jis yra ir pagrindinis įmonės akcininkas. Esminis dalykas kredituojantis yra suprasti, kad paskola tai nėra dovana, paskolą reikia grąžinti.“

‍Turėti rezervą

‍G. Jasėnienė atkreipia dėmesį į rizikas ir pabrėžia, kad prieš einant ieškoti finansavimo būtina patiems atsakyti į visus, net kebliausius klausimus: „Visada patartina turėti bent 10–30 proc. nuosavų lėšų dalį. Pradėti verslą vien skolintomis lėšomis nesaugu, visgi kai finansavimas reikalingas, pirmas dalykas pradėjus apie jį galvoti – verslo plano parengimas. Ne tiek svarbi šio plano forma, kiek turinys. Paprastai rekomenduojame neišlaidauti ir nemokėti solidžių sumų konsultantams, o skirti savo laiko ir patiems parengti verslo planą. Be to, klientams pateikiame tokio verslo plano šabloną. Gavę verslo planą, dažnai klausiame kliento: „O koks jūsų planas B? Jeigu nepasiseks, ar turėsite savų lėšų pinigų srautams suvaldyti? Kam jums reikia pinigų?“Iš asmeninės patirties jai antrina ir G. Jasas, siūlantis į savo verslą žiūrėti kiek skeptiškiau – įvertinti būsimas investicijas, išlaidų dydžius, konservatyviau nusibrėžti verslo įsibėgėjimo laikotarpio apyvartas.

‍Pataria neskubėti

‍G. Gasiūnaitė pastebi vyraujančią tendenciją – jauni verslininkai nori viską turėti iš karto, todėl labai dažnai nudega, nerdami į verslą stačia galva. „Patariu visada įvertinti savo galimybes, nešokti į prarają užsimerkus ir neapgalvojus, neapsižioti daugiau, nei gali sukramtyti. Tai dažnai paskandina verslą, nes neužtenka lėšų. Didelė dalis rimtų įmonių buvo pradėta garažuose, mano įmonė prasidėjo nuo vienos dėžės, laikomos svetainėje po stalu, o dabar turime daugiau nei 20 tūkst. dėžių“, – šypsosi verslininkė.Nepamesti galvos siūlo ir E. Chizhikovas. Pasak jo, taip bus ne tik saugiau, bet ir ramiau. „Teoriškai galiu pasakyti, kad verta visada turėti piniginį rezervą – taip bus mažiau streso. Mažos įmonės turi augti, o tam reikia kaskart vis daugiau pinigų, todėl tą rezervą turėti ir suformuoti gali būti labai sudėtinga. Kartais verslas šioje situacijoje susiduria su paradoksu: reikia kuo greičiau nuvažiuoti iš taško A į tašką B, bet pasirinkti tokį greitį, kad kelionė būtų ekonomiška ir vidury kelio nesibaigtų degalai, o verslo atveju – pinigai“, – vaizdingai palygina pašnekovas.

‍Galimybės įvairios

‍G. Jasėnienė pabrėžia, kad šiuolaikiniame verslo pasaulyje gausu įvairių finansavimo galimybių, svarbu išsirinkti sau priimtiną ir tinkamą. „Šiais laikais yra įvairiausių galimybių: bankai, kredito unijos, sutelktinis finansavimas, verslo partnerio pritraukimas, ES vykdomos programos, įvairūs fondai. Ir čia neretai praverčia konsultantai, kurie žino įvairiausias rinkos galimybes. Tikrai nereikėtų pulti skolintis neapsvarsčius visų galimybių. Tačiau skolintis verslui naudinga. Be paskolų ir investicijų nebus plėtros ir galimybių pajamoms uždirbti. Didelė klaida vykdyti investicijas iš apyvartinių lėšų, kurios skirtos pinigų srautams suvaldyti, atsargoms pirkti ir kitoms reikmėms. Vykdydamos investicijas iš apyvartinių lėšų įmonės neretai patenka į keblią padėtį, kai tampa nepajėgios vykdyti būtiniausius einamuosius mokėjimus. Imant kreditą būtina išsiaiškinti, kam paskolos lėšas galima naudoti, būtina išsiaiškinti ir suprasti visas kredito sutartyje numatytas papildomas sąlygas“, – teigia pašnekovė.Vis dėl to, kartu su galimybių gausa atsiranda ir klaidų tikimybė. Advokatų profesinės bendrijos „SPC Legal" partneris, advokatas Mindaugas Rimkus, išskiria tris pačias dažniausias pradedančiųjų verslininkų daromas klaidas.„Mano nuomone, jauni verslininkai labai dažnai padaro vieną iš trijų esminių klaidų. Visų pirma jie nepasiruošia finansavimui. Tai reiškia, jog prašyti finansavimo ateina nesusitvarkę savo struktūros, todėl negali pateikti reikiamų domenų kreditoriams. Antroji problema - netinkamas kreditoriaus pasirinkimas, kuomet, pavyzdžiui, kreipiamasi į banką neapsvarsčius kitų alternatyvų. Iš to seka trečioji klaida, kai verlininkai, neišanalizavę visų galimybių, per anksti nuleidžia rankas ir mano, jog finansavimas neįmanomas. Šiandieniniame pasaulyje yra daug finansavimo galimybių, tačiau viskas turi savo kainą. Jei verslas nestabilus, blogoje finansinėje padėtyje ar kitos aplinkybės yra nepalankios, finansavimo kaina gali būti didelė ar net labai didelė. Bet kartais tai vis tiek gali būti geresnė galimybė nei jokio finansavimo negavimas",- patikina M. Rimkus.