Kol ekonomika aukštumose, metas padėti pagrindą ateities augimui

Ūkio augimas Lietuvoje tebėra spartus, o darbo rinka, ypač didmiesčiuose, jau įkaitusi dėl darbuotojų trūkumo. Vidaus rinkos įkarštį vėsina lėčiau augantis eksportas. Tačiau, siekiant spartaus ilgalaikio ekonomikos augimo, būtina jau dabar pasirengti ateities iššūkiams ir stiprinti ūkio augimo potencialą. „Šalies ūkio variklis sukasi pilnu pajėgumu – ekonomika tvirtai perėjo į pakilimo fazę. Vis dėlto toks augimas amžinai nesitęs, todėl jau dabar svarbu tinkamai pasirengti kitam etapui, juolab kad horizonte matyti lėtesnio augimo ženklų“, – sako Gediminas Šimkus, Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius. Šių metų Lietuvos BVP augimo prognozė padidinta 0,2 proc. p. (iki 3,4 %), o 2019 m. – 0,1 proc. p. (iki 2,8 %). Daugiau nei po 10 proc. per metus kylantis darbo užmokestis atspindi kaistančią darbo rinką, ypač didmiesčiuose. Prognozuojama, kad bendras nedarbo lygis šalyje ir toliau mažės ir kitąmet sudarys 6,3 proc. Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje nedarbas jau dabar siekia mažiau nei 4 proc. ir yra toks pat, kaip praėjusį dešimtmetį ekonomikos pakilimui pasiekus aukščiausią tašką. Jei darbo užmokestis ilgesnį laiką didės sparčiau už našumą, Lietuvos eksportuotojams konkuruoti užsienio rinkose bus vis sunkiau. Nuo eksporto priklausančiai atvirai Lietuvos ekonomikai itin didelę reikšmę turi pasaulio ekonomikos, ypač svarbiausių mūsų šalies prekybos partnerių, plėtros tendencijos. O jos yra nuosaikesnės nei anksčiau – dėl geopolitinės įtampos, griežtesnių finansavimosi sąlygų, įsiplieskiančių prekybos konfliktų ir didėjančio neapibrėžtumo įvairiuose pasaulio regionuose numatoma lėtesnė plėtra. Prognozuojama, kad Lietuvos prekių ir paslaugų eksportas šiemet padidės 5,3 proc. – bemaž 3 kartus mažiau nei pernai. Kainos šiemet ir kitąmet turėtų kilti lėčiau – atitinkamai 2,6 ir 2,2 proc. (2017 m. infliacija buvo 3,7 %). Dėl pasaulinių žaliavų kainų pokyčių šiemet sparčiai brangsta degalai, tačiau bendrą kainų augimą švelnina mažiau nei pernai brangstantis maistas ir alkoholiniai gėrimai, pramonės prekės ir paslaugos. Darbo užmokesčiui kylant sparčiau nei kainoms, gyventojų perkamoji galia ir toliau augs. Tačiau, siekiant, kad ateityje pakankamai sparčiai didėtų gyventojų pajamos ir perkamoji galia, būtinos našumą didinančios produktyvios investicijos. „Šalies ūkio temperatūra jau viršija vidutinę, o kitąmet įsigaliosiantys mokesčių pakeitimai ją didina dar labiau. Tačiau papildomai skatinti ekonomikos nereikia, dabar turime pasirūpinti sveikais jos pagrindais ir didinti ilgalaikio augimo potencialą“, – sako G. Šimkus. Pasak jo, šalies augimo potencialą didintų trys šaltiniai. Pirma, aktyvesnis vyresnių gyventojų ir jaunimo dalyvavimas darbo rinkoje, mažesnė emigracija arba į šalį grįžtantys emigrantai. Tai padėtų įveikti darbo jėgos trūkumo iššūkį. Antra, reikalinga išvystyta infrastruktūra – reikia pasirūpinti, kad verslo ir ekonominė aplinka skatintų įmones investuoti arba pritrauktų tiesioginių užsienio investicijų. Trečia, perėjimas prie aukštesnės pridėtinės vertės produktų, keliant technologinį išsivystymo lygį ir rengiant išsilavinusius bei pakankamų įgūdžių turinčius žmones.

Padėkite pamatą ateities augimui