Ekonomikos atsigavimas tampriai susijęs su tolesne pandemijos raida

„Visuomenės vakcinavimo proceso įsibėgėjimas yra ne tik sveikatos sistemą, tačiau ir pasaulio ekonomikas stabilizuosiantis veiksnys. Ir nors Lietuva per šį pandeminį laikotarpį patyrė vieną švelniausių ekonomikos nuosmukių Europoje, neapibrėžtumas dėl ateities išlieka. Šiais metais numatoma, kad Lietuvos ekonomika grįš į augimo kelią, kuris vidutinio laikotarpio metais, tikėtina, dar didėtų, tačiau atsigavimo tempas labai priklauso nuo tolimesnių epidemiologinių tendencijų“, – teigė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Ministrė taip pat pažymėjo, jog nors COVID-19 pablogino darbo rinkos būklę, vidutiniu laikotarpiu tikimasi pagerėjimo.

„Be abejonės, pandemija pablogino nedarbo rodiklius Lietuvoje, tačiau ateityje situacija turėtų gerėti. Kalbant apie darbo užmokestį – jis ir toliau augs sparčiau, nei infliacija, todėl gyventojų perkamoji galia ir toliau didės“, – sakė ministrė, pridurdama, jog pastaruoju metu sumenkusią vidaus paklausą skatins namų ūkių vartojimas ir paspartėję investiciniai procesai.

Finansų ministerijos ekonominės raidos scenarijuje numatoma, kad po pandemijos sukelto nuosmukio 2020 metais Lietuvos ekonomika šiemet turėtų atsigauti. Ketvirtąjį 2020 metų ketvirtį pastebimai pablogėjus epidemiologinei situacijai neigiamas COVID-19 viruso poveikis ekonomikai juntamas ir pirmąjį 2021 metų ketvirtį, o įsibėgėjant masiniam visuomenės vakcinavimui nuo antrojo ketvirčio, tikėtina, sulauksime ekonominio aktyvumo didėjimo. Per visus 2021 metus Lietuvos ekonomika galėtų augti 2,6 proc., o vėlesniais vidutinio laikotarpio metais tikėtinas ekonomikos atsigavimo paspartėjimas – bendrasis vidaus produktas (BVP) galėtų augti vidutiniškai po 3,2 proc. per metus.

Po smukimo pernai nuo 2021 metų vidaus paklausa turėtų pradėti atsigauti, o esminiais atsigavimo varikliais bus augančios namų ūkių vartojimo išlaidos ir bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas. Numatoma, kad mažėjant neapibrėžtumui, išlaidos bendrojo pagrindinio kapitalo formavimui šiemet augs 4,6 proc., o namų ūkių vartojimo išlaidos – 2,6 proc. (vidutiniu laikotarpiu atitinkamai galėtų augti vidutiniškai po 5,6 proc. ir 3,3 proc. per metus).

Pernai COVID-19 pandemija reikšmingai pablogino darbo rinkos būklę šalyje. Įvertinus darbo rinkos tendencijas, išaugusią antrojo karantino trukmę ir prielaidas dėl populiacijos vakcinacijos, numatoma, kad šiemet nedarbo lygis šalyje išliks tokiame pačiame lygyje kaip ir pernai. Jis sudarys 8,5 proc., o užimtų gyventojų skaičius išaugs 0,7 proc. Švelninantį poveikį darbo vietoms ir užimtumui turės Vyriausybės taikomos paramos priemonės bei įmonių gebėjimas prisitaikyti vykdyti veiklą neįprastomis COVID-19 pandemijos sąlygomis, kol ji bus suvaldyta.

Ateinančiais 2022 metais sparčiau augant ekonominiam aktyvumui užimtų gyventojų skaičius didės 0,9 proc., o nedarbo lygis sumažės iki 7,5 proc. Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais užimtų gyventojų skaičius po truputį ims mažėti, o nedarbo lygis mažės lėčiau ir vidutinio laikotarpio pabaigoje sudarys 6,5 proc.

Po spartaus atlyginimų augimo pernai COVID-19 pandemijos sukeltas poveikis šalies ekonomikai prislopins ir darbo užmokesčio (DU) augimo tempą. Išaugus nedarbo lygiui ir išliekant dideliam neapibrėžtumui – šiemet, lyginant su 2020 metais, DU tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuje augs lėčiau.

Numatoma, kad šiemet šalyje vidutinis mėnesinis bruto DU augs 5,2 proc., o 2022 metais augimo tempas sulėtės iki 4,5 proc. Vidutiniu laikotarpiu DU augimo tempas viršys infliaciją, todėl darbuotojų perkamoji galia, numatoma, ir toliau stiprės.

Pernai infliacijos tempas sulėtėjo iki 1,1 proc., tačiau 2021 metais jis paspartės. Šiemet ir ateinančiais metais vidutinė metinė infliacija sieks 1,8 proc., o vidutinio laikotarpio pabaigoje priartės prie 2 proc. Kitaip tariant, kainų augimas, tikėtina, turėtų išlikti tvariose ribose. Esminis veiksniai, lemiantys kainų augimą šiais metais – išaugusios naftos kainos, taip pat ir vartotojų kainų raidos tendencijos. Vidutiniu laikotarpiu didelę įtaką kainų raidai darys importuojamų prekių, ypač energijos, maisto prekių, paslaugų kainų raida, padėtis šalies darbo rinkoje ir sprendimai dėl administruojamų kainų.

Scenarijus parengtas didelio neapibrėžtumo sąlygomis. Jame numatytos šios prielaidos: pagrindinė Lietuvos prekių ir paslaugų eksporto rinka – Europos Sąjunga (ES) – atsigaus 2021 metais, o 2022 metais yra tikimasi BVP augimo paspartėjimo; plačiajai visuomenei vakcinos ES valstybėse gali būti prieinamos antrąjį 2021 metų ketvirtį, o masinis vakcinavimas įsibėgės iki 2021 metų vidurio; valstybės finansinė parama palaikys ūkio gyvybingumą; didžioji dalis verslų atlaisvinus veiklos ribojimus bus pajėgi iš karto atnaujinti veiklą; galimai dar bent metus bus reikalingos specifinės viruso plitimo kontrolės priemonės, ribojančios ekonominį aktyvumą ir gyventojų mobilumą, o teigiamas vakcinacijos poveikis ekonomikai turėtų pasijausti 2022 metais.

Kartu vis dar išlieka neigiami rizikos veiksniai. Tai naujų COVID-19 atmainų protrūkių šuoliai ir griežtesnės jų suvaldymo priemonės, vėluojantis masinio populiacijos vakcinavimo planų įgyvendinimas, galimai neatsakingas visuomenės elgesys, lėtesnis euro zonos ir globalios ekonomikos atsigavimas, svyravimai pasaulio finansų rinkose, geopolitinė įtampa.

Taip pat egzistuoja ir teigiamos rizikos – tai sparti ir efektyvi masinė populiacijos vakcinacija ir nauji COVID-19 ligos gydymo metodai, stipresnė vidaus ir užsienio paklausa, ekonominį augimą skatinanti monetarinė ir fiskalinė politika, ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (EGADP) ir jos efektyvus įgyvendinimas, geresnės demografinės tendencijos.