Dauguma unijų kapitalo reikalavimus vykdo, trečdaliui jo stiprinimas aktualus

Lietuvos banko kartu su išorės vertintojais vykdytas vienas iš kertinių kredito unijų reformos įgyvendinimo etapų – turto kokybės vertinimas – atskleidė, kad daugumos kredito unijų kapitalas yra pakankamas. Kitos formuoja papildomus atidėjinius ir stiprina kapitalą.

„Beprecedenčio masinio kredito unijų turto vertinimo rezultatus vertiname palankiai. Dabar turima informacija rodo, kad, įvertinus atidėjinius, du trečdaliai unijų kapitalo reikalavimus vykdytų, o maždaug trečdaliui reikėtų papildomo kapitalo. Kartu absoliuti dauguma kredito unijų privalo stiprinti jau turimą kapitalą didindamos tvaraus kapitalo dalį“, – rezultatus apibendrino Lietuvos banko Priežiūros tarnybos vadovas Vytautas Valvonis.

Didesnių ar mažesnių turto vertės neatitikimų nustatyta visose kredito unijose, todėl visų jų kapitalo pakankamumo rodiklis po turto kokybės peržiūros sumažėjo.

Masinio vertinimo metu identifikuoti esminiai trūkumai dar kartą patvirtino vykstančios sektoriaus reformos būtinumą. Nustatyta nemažai atvejų, kai kredito unijos negalėjo tinkamai pagrįsti skolininkų pajamų ir jų tvarumo, o verslo subjektų, taip pat ir ūkininkų finansinės būklės vertinimas buvo neišsamus. Nustatyta, kad už paskolas unijoms įkeisto turto vertinimas neatnaujinamas arba reguliariai neperžiūrimas, per menkas kredito unijų darbuotojų vaidmuo nagrinėjant trečiųjų šalių pateiktus turto vertinimo dokumentus, o vertinimą atliekant pačioms unijoms, ne visuomet užtikrinama, kad būtų tinkamai laikomasi vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo reikalavimų.

Kredito unijoms buvo pateiktos pastabos dėl ilgalaikio turto vertės apskaičiavimo ir taikomų per ilgų turto nusidėvėjimo (amortizacijos) laikotarpių, dėl nepagrįstai į apskaitą įtrauktų atsargų ir avansų už suteikiamas paslaugas, nurodyta investicijas į Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) kapitalą vertinti pagal verslo apskaitos standartų reikalavimus.

Sisteminis sektoriaus turto kokybės vertinimas pasiekė savo tikslą – sistema nepaveldės prieš reformą susiformavusių problemų, todėl kredito unijos galės viena kita pasitikėti besijungdamos į centrines kredito unijas. Taigi šis vertinimas unijoms padėjo sustiprinti rizikos valdymą, gerokai daugiau dėmesio skiriant paskolų bylų formavimui, skolininkų finansinės būklės peržiūrai, vertė unijas atnaujinti įkeisto turto vertinimą, gauti papildomo užstato, o visa tai gerino bendrą turto kokybę ir sumažino išorės vertintojų pagal 2016 m. vidurio duomenis rekomenduotų suformuoti 12,1 mln. Eur papildomų specialiųjų atidėjinių poreikį. Iki šios dienos kredito unijos jau suformavo 5,5 mln. Eur specialiųjų atidėjinių. LCKU priklausančioms kredito unijoms taip pat buvo rekomenduota sumažinti balanse parodytų LCKU pajų vertę 2,7 mln. Eur suma.

Net ir po konservatyvaus kredito unijų turto peržiūrėjimo didžioji dalis sektoriaus įstaigų vykdė kapitalo pakankamumo normatyvus.

„Turto kokybės vertinimo procesas laikomas baigtu, jei kredito unija įvykdo priežiūros institucijos reikalavimus, sudaro apskaičiuotus atidėjinius, susijusius su turto kokybės vertinimu, kartu užtikrina kapitalo normatyvų laikymąsi. Gera žinia ta, kad didesnė dalis unijų vertinimo procesą baigė. Su kai kuriomis jis tęsiamas, kadangi nepripažįstami visi rekomenduojami atidėjiniai. Kiekvienos unijos vertinimo rezultatus ir kapitalo būklę numatome skelbti paskutinę balandžio savaitę, jei jos neišreikš tam prieštaravimo. Tada bus paskelbtos ir unijos, su kuriomis tęsiamos diskusijos dėl turto kokybės vertinimo metu nustatyto atidėjinių poreikio“, – sako V. Valvonis.

Pasak jo, vėliau bus vykdomi kiti priežiūros veiksmai, pradedant nuo įpareigojimo parengti detalius kapitalo stiprinimo planus. Jų įgyvendinimą ir toliau aktyviai prižiūrės Lietuvos bankas, tačiau priežiūros turimi duomenys rodo, kad unijos tvarų kapitalą intensyviai telkia jau dabar. Per pirmąjį šių metų ketvirtį jos sėkmingai konvertavo netvarius papildomus pajus į tvarius, todėl pajai, atitinkantys tvariam kapitalui keliamus reikalavimus, beveik padvigubėjo – nuo 6,8 mln. Eur (2017 m. sausio 1 d.) iki 13,2 mln. (2017 m. balandžio 1 d.).

Vertinimo metu tikrintos 73 kredito unijos ir LCKU. Dviejų kredito unijų – unijos „Žemaitijos iždas“ ir Pajūrio kredito unijos – veikla sustabdyta šiek tiek anksčiau. Unijų turto kokybė vertinta pagal 2016 m. birželio 30 d. duomenis. Vertinimui buvo pasitelkti išorės vertintojai: UAB „Deloitte Lietuva“ ir UAB „PricewaterhouseCoopers“.

Turto kokybės vertinimas yra vienas iš pagrindinių žingsnių vykdant pernai Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintą kredito unijų sistemos pertvarką, kurios pagrindinis tikslas – užtikrinti ilgalaikę tvarią sektoriaus raidą. Reforma pagrįsta keliais pagrindiniais ramsčiais:

• aiškiai apibrėžta veiklos misija – sudaromos sąlygos kredito unijoms koncentruotis į pagrindinę veiklą, t. y. narių kreditavimą;
• stiprus kapitalas – iš esmės keičiamas esamas kredito unijų kapitalo reglamentavimas. Nepastovus ir nuostolių negebantis padengti kapitalas keičiamas tvariu unijų kapitalu, taip užtikrinant unijų stabilumą;
• mokumo užtikrinimo sistema – aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžta centrinių kredito unijų valdomų stabilizacijos (mokumo) fondų veikla ir jų panaudojimas su sunkumais susiduriančioms unijoms gelbėti. Taip kredito unijų sistema yra apsaugoma nuo pavienių kredito unijų bankrotų;
• kooperacija ir integracija – įtvirtinama privaloma kredito unijų narystė centrinėse kredito unijose, taip užtikrinant viso kredito unijų sektoriaus integraciją. Atsiradusi galimybė veikti kelioms centrinėms kredito unijoms užtikrina tai, kad kredito unijos gali dirbti su tais partneriais, kurie dalijasi bendra veiklos krypties vizija, gali kurti nariams priimtiną bendros veiklos modelį, o tai leistų pasiekti tikrąjį, nedeklaratyvų bendradarbiavimą ir kooperavimąsi, kartu ir veiklos efektyvumą bei naudą kredito unijų nariams;
• savireguliacija – kredito unijos, veikiančios po centrinės kredito unijos „skėčiu“, susitaria dėl bendrų taisyklių ir jų laikosi, taip ribodamos visos kredito unijų sistemos prisiimamą riziką. Kredito unijų veiklos priežiūros modelis sustiprinamas, nes Lietuvos bankas prižiūri tiek atskiras kredito unijas, tiek konsoliduotą centrinių kredito unijų sistemą.

2017 m. yra pereinamasis laikotarpis, per kurį kredito unijos turi pasirengti visų kredito unijų sektoriaus reformą įgyvendinančių įstatymų nuostatų įsigaliojimui nuo 2018 m. sausio 1 d.