Jungtinė centrinė kredito unija „Kreda“ suteiks 18,6 mln. Eur paskolų su valstybės garantija
Akademinė kredito unija pradės teikti finansavimą smulkiam bei vidutiniam verslui su valstybės garantija
3
Bankų atstovai ketvirtadienį buvo iškviesti į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją (SADM) paaiškinti dėl kylančio vis didesnio nepasitenkinimo iš jaunų šeimų, kurios norėtų regionuose įsigyti būstą ir gauti valstybės paramą. Dažnai tokioms šeimoms yra atsakoma bankuose. Galvojama, kaip šį procesą supaprastinti.
Gyventojai skundžiasi negalintys iš bankų gauti paskolos. Rašėme, kaip bankai nesuteikia paskolos, nes žmonės neturi ko įkeisti, o jei turėtų – jie negautų paskolos. Taip pat kaip bankas suteikia paskolą be paramos, tačiau norint pasinaudoti parama ir perkant 85 proc. baigtumo namą, jau nebegali gauti paskolos. Ministerija ketvirtadienį iškvietė komercinių bankų, teikiančius paskolas tiems, kuriems teikiama valstybės parama įsigyti pirmą būstą regionuose, atstovus. Susitikimas buvo uždaras, ir žurnalistai į jį nebuvo įleisti. Bankų atstovai po susitikimo taip pat nieko nekomentavo. Daugiausia bėdų – norintiems pasistatyti namą SADM viceministras E.Bingelis po susitikimo žurnalistams sakė, kad susitikimo tikslas – išsiaiškinti, su kokiais iššūkiais susiduria tie, kurie nori statyti namą ar jį įsigyti. „Reikalaujama prisiimti daugiausia rizikos tiems, kurie nori pastatyti namą. Žmonėms, kurie perka butus ar pastatytus namus, tų problemų nėra. Su bankais norėjome aptarti technines dalis“, – kalbėjo jis. Pasak E.Bingelio, pasitaikė nemažai atvejų, kuomet žmonės gavo pažymas ir ketino statyti namą, tačiau nebuvo susitvarkę dokumentų – suprojektavę statinio, išsiėmę statybos leidimO. „Toks žmogus tiesiog fiziškai nesuspės susitvarkyti, nes čia tikrai reikia daug darbo įdėti. Tai reikės žmonėms atskirai paaiškinti. Reikia atmintinės prie pažymos, kurioje būtų paminėti svarbiausi dalykai, ką žmonėms reikia pasiruošti ir žinoti einant į banką, kredito uniją“, – aiškino viceministras.
E.Bingelis sakė, kad pasitaikė tokių situacijų, kuomet žmonės norėjo pasinaudoti parama, nors jau kelerius metus statosi namą. Be to, jo teigimu, ministerija skatina ne statytis namus patiems, o juos įsigyti arba pirkti rangos darbus iš įmonių. „Pats paskolos išdavimo mechanizmas yra su aukštesniais reikalavimais, nes tai didesnė rizika“, – ketvirtadienį kalbėjo jis.
Viceministras sakė, kad nuo kitų metų ilgės terminas, per kurį žmonės turi pasirašyti sutartį – nuo 2 iki 3 mėnesių. „Kai kuriais atvejais žmonėms reikia papildomo laiko“, – tikino jis. Susitikimo metu su bankais buvo sutarta, kad jauna šeima, teikdama prašymą dėl namo statybos regione, kartu su kitais tvarkoje numatytais dokumentais turės pateikti statybos leidimą. Taip pat prie suformuotos pažymos jaunai šeimai bus pridedama atmintinė apie visus dokumentus, kurių reikia kreipiantis į kredito įstaigą. Planuojama, kad šie pakeitimai įsigalios nuo 2019 metų sausio 1 dienos.
Spalio 11 dienos duomenimis, dėl paramos įsigyti būstą regione kreipėsi daugiau nei 2,1 tūkst. žmonių. Iš jų priimti 695 prašymai, atmesti – 1135, apdorojama – 11. 268 šeimų jau yra suteiktos pažymos. Tų, kurie nori statyti namą, yra 65. „Kredito unijos priima rizikingesnius, todėl ir palūkanos pas juos didesnės, o bankai vertina griežčiau, bet palūkanos yra mažesnės. Bankai kiekvienu atveju vertina tiek turtą, tiek pajamas, kokios yra galimybės pasinaudoti“, – aiškino viceministras. E.Bingelio nuomone, normalu, kad kiekvienas naujai įvestas mechanizmas gali kiek strigti ir būti tobulinamas. „Tai yra kelias per džiungles, ir mes turime jį nueiti. Žinoma, atsiranda kažkokių dalykų, kurie yra tobulinami, nes jei nereikėtų, vieną kartą priimtume ir nereikėtų keisti. Ieškome geriausių būdų tuo pačiu nepažeidžiant pagrindinių principų: eilės sudarymo, terminai“, – žurnalistams sakė viceministras.Ministerija pateikia atmintinę tiems, kurie ketina statytis namą:
1. Namo statyba turėtų būti pradedama turint savų lėšų.
Tai reiškia: namo statymas yra vertinamas kaip rizikingesnis pasirinkimas nei namo arba buto pirkimas. Jauna šeima pirmiausia pati turi įsivertinti, ar ji yra pajėgi šiam veiksmui skirti daug laiko, finansų ir gebėti nusimatyti bei suvaldyti visas galimas su tuo susijusias rizikas. Namo statyba negali būti skubotas sprendimas.
2. Ketinamos įsigyti nuosavybės adresas gali būti keičiamas iki tol, kol savivaldybėje suformuojama pažyma, patvirtinanti jaunos šeimos teisę į subsidiją. Pakeitus adresą, eilė neprarandama.
Tai reiškia: jeigu šeima nusimato tam tikrą nuosavybę, bet savininkas ją parduoda kitai šeimai arba iš viso nusprendžia nebeparduoti, į valstybės subsidiją pretenduojanti jauna šeima gali susirasti kitą nuosavybę ir jai tereikės pakeisti nuosavybės adresą.3. Terminai. Per 15 kalendorinių dienų nuo pažymos suformavimo šeima turi susisiekti su kredito davėju, o tuomet per 2 mėnesius įvyksta derybos bei kredito sutarties pasirašymas.
Tai reiškia: jeigu vienas šeimos narys serga, tikėtina, susisiekti su kredito davėju ir susitarti dėl susitikimo gali kitas jaunos šeimos narys. Taip pat galima oficialiai įgalioti kitą asmenį, kad jis atstovautų jaunos šeimos interesams ir susisiektų su kredito davėju. 4. Pradinis įnašas arba kito turto įkeitimas. Net ir įgijusi teisę į valstybės subsidiją, jauna šeima dėl kredito kreipiasi į banką arba kredito uniją. Kredito davėjas vadovaujasi Lietuvos banko patvirtintais Atsakingo skolinimosi nuostatais paprastai už suteikiamą kreditą prašo pradinio įnašo ir/ar turto įkeitimo. Tai reiškia: suteikdami būsto kreditus jaunoms šeimoms kredito davėjai atsižvelgia į tai, kad paskolos gavėjo turimi finansiniai įsipareigojimai neviršytų 40 proc. asmens ar šeimos nuolatinių pajamų, o nuosavų lėšų dalis paprastai turi sudaryti ne mažiau 15 proc. įsigyjamo būsto vertės, bet gali būti ir didesnis. Laidavimas negalimas arba galimas tik išskirtiniais atvejais.4. Pradinis įnašas arba kito turto įkeitimas.
Net ir įgijusi teisę į valstybės subsidiją, jauna šeima dėl kredito kreipiasi į banką arba kredito uniją. Kredito davėjas vadovaujasi Lietuvos banko patvirtintais Atsakingo skolinimosi nuostatais paprastai už suteikiamą kreditą prašo pradinio įnašo ir/ar turto įkeitimo. Tai reiškia: suteikdami būsto kreditus jaunoms šeimoms kredito davėjai atsižvelgia į tai, kad paskolos gavėjo turimi finansiniai įsipareigojimai neviršytų 40 proc. asmens ar šeimos nuolatinių pajamų, o nuosavų lėšų dalis paprastai turi sudaryti ne mažiau 15 proc. įsigyjamo būsto vertės, bet gali būti ir didesnis. Laidavimas negalimas arba galimas tik išskirtiniais atvejais.SADM atkreipia dėmesį, kad kredito davėjas gali paprašyti pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad statybos bus užbaigtos sutartu laiku: tai gali būti suderintas projektas ir statybų leidimas, rangos sutartis, namo statybų ir jo įrengimo sąmata. Esant rizikai, kad statybos nebus baigtos laiku, kredito davėjas gali prašyti didesnio pradinio įnašo, pavyzdžiui, 30 proc. Svarbu tai, kad kredito įstaigoje pirmiausia vertinamos jaunos šeimos pajamos ir turimos nuosavos lėšos, kurios gali būti skiriamos namo statyboms. Turto įkeitimas – tai antras žingsnis prašant kredito namo statyboms. Kiekvieną individualaus namo statybų finansavimo projektą kredito davėjas vertina individualiai – analizuoja šeimos kredito istoriją, pajamų tvarumą, patį projektą – ir priima sprendimą, ar suteikti prašomą kreditą ir kokiomis sąlygomis.
5. Darbams galima samdyti rangovą arba atlikti juos patiems.
Teisę į valstybės subsidiją įgijusi jauna šeima, kuri nori būstą regione statytis, gali samdyti arba rangovą, arba atlikti darbus savo jėgomis. Teisės aktai, reguliuojantys finansinę paskatą, tai leidžia. Statybos turi būti baigtos su kredito davėju sutartu laiku. Tačiau skirtingi kredito davėjai pirmenybę gali teikti namo statyboms sudarius rangos sutartį. 6. Subsidija išmokama tik pabaigus namo statybas per sutartą su kredito davėju laikotarpį (įprastai 1–2 metus).Tokia taisyklė priimta, siekiant užkirsti kelią netikslingam valstybės lėšų naudojimui ir užtikrinti, kad subsidiją gavusi šeima pastatytame name galėtų gyventi.
7. Pirmojo būsto programa yra patvirtinta 2018–2021 metų laikotarpiui.
Tai reiškia, kad jaunos šeimos turi laiko apsvarstyti, kokio būsto norėtų, kuriame regione palankiau įsikurti, ar patogiau būstą pirkti ar statytis. SADM atkreipia dėmesį, kad jeigu prašymas skirti subsidiją pirmam būstui regione pirkti ar statyti netenkinamas, nes tais metais buvo išnaudotos visos šiam tikslui skirtos lėšos, tuomet šeima įrašoma į sąrašą finansinei paskatai gauti kitais kalendoriniais metais. Tuo atveju jauna šeima turėtų atnaujinti savo prašymo duomenis iki kitų metų sausio 15 d. Neatnaujinus duomenų, šeima gali būti išbraukta iš finansinės paskatos laukiančių jaunų šeimų sąrašo. Jeigu dėl to, kad buvo išnaudotos lėšos, jauna šeima turi palaukti iki kitų kalendorinių metų ir per tą laiką šeimos narių amžius peržengia nustatytas ribas, šeima vis tiek laikoma atitinkanti kriterijus. Paramos paklausa – didelė 15min skelbė, kad nuo rugsėjo pirmosios įsigaliojo įstatymas, leidžiantis jaunoms šeimoms kreiptis dėl finansinės paramos būsto įsigijimui. Pretenduoti į finansinę paskatą gali jaunos šeimos, kuriose abu sutuoktiniai arba vienas vaikus auginantis tėvas ar mama nėra vyresni nei 35 metų. Jaunos šeimos nariai turi būti deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvoje arba įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių žmonių apskaitą.Iš pradžių žadėta šiemet šiai paramai skirti 2 mln. eurų iš valstybės biudžeto, tačiau dėl didelės paklausos SAMD pranešė, kad 2018-aisiais bus skirta dar papildomai 2 mln. eurų finansuoti jaunų šeimų regionuose įsigyjamam būstui. Finansinė paskata teikiama jaunoms šeimoms pirmajam būstui pirkti ar statyti. Būsto kredito suma, pagal kurią apskaičiuojama jaunai šeimai suteikiama subsidija, negali būti didesnė kaip 87 tūkstančiai eurų. Sklypo įsigijimui, kuriame jauna šeima planuoja statyti būstą, gali būti skiriama ne daugiau kaip 15 proc. būsto kredito sumos. Be to, siūloma sušvelninti reikalavimus jaunoms šeimoms, norinčioms pirkti būstą didesniuose miesteliuose. BNS skelbė, kad siūloma finansinę paramą skirti ir tuomet, kai jauna šeima įsigyja pirmąjį būstą regione, kur kvadratinio metro vertė yra bent 60 proc. mažesnė už nustatytą didžiausią vertę visoje Lietuvoje. Dabar ši riba yra 65 proc.
